NASA mokslininkus nustebino, kokią įtaką pandemija padarė atmosferai

Pasinaudoję palydovų duomenimis tyrėjai iš viso pasaulio suvienijo jėgas aiškindamiesi, kokią įtaką atmosferai padarė su COVID-19 pandemija suriję ribojimai. Rezultatai nustebino ir juos pačius – nors emisijos pandemijos pradžioje sumažėjo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo netikėtai aukštas. NASA teigia, kad tai tik dar kartą parodė, kaip stipriai susiję klimato kaita ir oro užterštumas, o trumpalaikių priemonių nepakaks problemoms išspręsti.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra siejamos su energijos naudojimu. Pasaulį užklupus pandemijai ir šalims skelbiant griežtus karantinus, stojo gamybos, transporto sektorių veikla. Dėl to vos per kelias savaites pirmajame 2020-ųjų pusmetyje drastiškai sumažėjo oro tarša ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija tyrime bendradarbiavo su tyrėjais ir viso pasaulio, naudojosi NASA ir kitų kosmoso agentūrų palydovų duomenimis, kad išnaudotų beprecedentę galimybę – įvertinti sumažėjusių emisijų rezultatus atmosferai. Jeigu ne pandemija, tą realiai pamatyti būtų reikėję ilgų griežtų reguliacijų metų.

NASA reguliariai vertina pokyčius Žemės atmosferoje naudodamasi įvairiomis technologijomis ir įranga. Vienas ir naudingiausių metodų – nagrinėti palydovų duomenis, kurie suteikia informacijos apie oro taršą, temperatūrą, orų tendencijas visame pasaulyje.

Pandemija sukėlė begales problemų, atnešė daug netekčių ir kančios, bet buvo tikėtasi bent mažo saulės spindulėlio – kad visoje planetoje pristojus gamybai ir transportui, tai padės kovoje su klimato kaita. Deja, taip neįvyko.

Netikėtumas – CO2 išmesta mažiau, bet jo koncentracija augo

Labiausiai tyrimo autorius nustebino tai, kad nors anglies dvideginio (CO2) emisijos 2020 m. sumažėjo 5,4 proc., atmosferoje CO2 kiekis ir toliau augo panašiu mastu kaip ir pastaraisiais metais.

„Anksčiau kilus socioekonominiams trikdžiams, pavyzdžiui, per 1973-iųjų naftos trūkumą, buvo galima iškart matyti pokyčius CO2 augime, - sako Davidas Schimelis, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos anglies grupės vadovas. – Mes visi tikėjomės tą išvysti ir šįkart.“

Mokslininkai pripažino, kad paaiškinti šį paradoksą nebuvo lengva. Vienas iš galimų veiksnių – vandenynai nesugėrė tiek daug CO2 iš atmosferos kaip pastaraisiais metais. Tikriausiai tai buvo dar viena netikėta staigi planetos reakcija: vandenynai taip sureagavo į sumažėjusi CO2 slėgį ore ties vandens paviršiumi.

Oro teršalai ir metanas

Atmosferos sveikatai labai svarbu ir azoto oksidų (NOx) kiekis. Šie saulės šviesoje gali sureaguoti su kitais komponentais ir sukurti ozoną, kuris kelia pavojų žmonių, gyvūnų bei augalų sveikatai. Bet tai tikrai nėra vienintelė galima jų reakcija. „NOx cheminiai procesai yra neįtikėtinai sudėtingas siūlų kamuolys – kai patrauki už vieno galo, pasikeičia penki dalykai“, - sako J. Laughneris.

Dėl su COVID susijusių veiksnių sumažėjus NOx kiekiams, sumažėjo ir ozono. Puiku. Bet pasinaudoję palydovų duomenimis apie įvairius teršalus, tyrėjai visgi atrado ir mažiau pozityvių NOx sumažėjimo padarinių – atmosfera ėmė nebe taip efektyviai pati save švarinti.

Reaguodami azoto oksidai sudaro trumpai gyvuojančias molekules – hidroksilo radikalus, kurie vaidina svarbų vaidmenį ardant ilgalaikes dujas atmosferoje. Sumažėjus NOx emisijoms – kad ir kaip tai yra svarbu oro švarėjimui – pandemija kartu ir apribojo atmosferos galimybes pačiai save apsivalyti nuo kitų svarbių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – metano.

Paaiškėjo, kad sumažėjusios emisijos nesumažino metano koncentracijos atmosferoje. Ji netgi per metus padidėjo 0,3 proc. – išaugo didžiausiu tempu per dešimtmetį. Esant mažiau NOx, buvo mažiau hidroksilo radikalų, kurie ardytų metaną, todėl šios dujos atmosferoje užsilaikė ilgiau. O metanui žymiai efektyviau nei CO2 sekasi sulaikyti šilumą atmosferoje.

Kodėl atmosferos kokybė nepagerėjo?

Tyrimo autoriai ieškojo atsakyti į klausimą – ko pandemija mus gali išmokyti apie mažesnes emisijas ateityje? Ar tai reiškia, kad jų mažinimas neduoda norimos naudos?

Toli gražu. Tyrėjai primena, kad emisijų sumažėjimas buvo laikinas ir labai trumpas. Jau antroje 2020-ųjų pusėje gamybos ir transporto sektorių aktyvumo lygis išaugo, ir emisijų kiekis grįžo beveik į pandeminius laikus. Tai rodo, kad laikina pauzė už anglies dvideginio išmetimą į atmosferą atsakingoje veikloje neduoda daug naudos, jeigu po pertraukos ir vėl grįžtama į tas pačias vėžes.

„Tai leidžia manyti, kad aktyvumo sumažinimas šiuose pramonės ir būsto sektoriuose nėra praktiškas trumpuoju laikotarpiu kaip būdas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, - teigia autoriai. – Norint sumažinti šių sektorių emisijas visam laikui, reikės joms pereiti prie tvarių, mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų.“